Siuvimas

SIUVIMAS

ĮVAIRŪS

STILIUS, MADA

ĮVAIZDIS

ĮVAIRENYBĖS

KOLEKCIJOS

FORUMAS

NUORODOS


Drabužių siuvimo procesas susideda iš siuvinio apdailos detalių ir pagrindinių dalių parengimo bei jų nuoseklaus jungimo. Drabužių detalės parengiamos ir jungiamos rankomis bei mašina.

Drabužių detalės gali būti pasiūtos iš pagrindinio audinio, pamušalo ir įdėklo. Iš pagrindinio audinio siuvamas priekis, nugara, rankovės, sijono dalys, priekinės ir užpakalinės kelniapusės. Kišenės, rankogaliai, priekraštis, juosmuo ir kt. yra siuvinio konstrukcinės puošybinės, o apsiuvai, pamušalas, įdėklas, valas ir kt. – pagalbinės detalės. Pamušalo detalės būna tokios pat formos kaip ir siuvinio detalės.

Kraštai, sudarantys siuvinio detalės kontūrus, kartais vadinami kirptiniais kraštais.
Priekinė siuvinio dalis vadinama priekiu. Priekis gali būti perkirptas iki apačios arba neperkirptas. Priekio perkirpimas paprastai užsegamas.

Siuvinių užsegimas gali būti vienaeilis arba dvieilis. Siuvinių su vienaeiliu užsegimu kilpos daromos vienoje priekio pusėje (moteriškų drabužių – dešinėje), švarkelių ir suknelių  priekinių kraštų plotis nuo užkaito linijos (priekio vidurio linijos) – 2 - 3,5 cm. Siuvinių su dvieiliu užsegimu kilpos daromos abiejuose priekio pusėse; priekinių kraštų plotis nuo užkaito linijos – 8 - 10 cm.

Užsegimai aptaisomi pokraščiais, priekraščiais, priekio prakirpimas – apsiuvais. Užsegimas gali būti pagrindinių detalių arba jų dalių jungimo linijoje (šoninėje, pečių siūlėje, nugaros viduryje). Siuviniai užsagstomi labai įvairiai: dažniausiai naudojamos kilpos, sagos, kabliukai, spausteliai ir užtrauktukai.
Užsegimas kilpomis gali būti ištisinis (kiaurinis) arba paslėptasis (pokraštyje).
Daugeliui siuvinių daromi užsegimai sagomis ir kilpomis iš virvelės, juostelės ir dirbtinės odos (kabančios kilpos).

Toliau pateikiami konstrukcinių kraštų ir linijų pavadinimai (moteriško švarkelio detalių).
Nugaros kraštai ir linijos vadinamos taip: pečių, pažasties, šono, apačios, skeltuko šono, nugaros vidurio, nugaros priekaklio kraštai, apačios aplankos, skeltuko užlaidos lenkimo linijos.
Priekio kraštai ir linijos vadinamos taip: pečių, priekaklio, atlapo, priekinio krašto, apačios, šono, pažasties kraštai, atlapo lenkimo, užkaito, apačios palankios linijos.
Priekis ir nugara gali būti su įkarpomis arba kirpti per liemenį, krūtinę, su kirptiniais šonais, prakirptais arba neprakirptais įsiuvais, išilginėmis prakarpomis (skeltukais).

Įsiutinės rankovės gali būti iš vienos, dviejų (viršutinės ir apatinės arba priekinės ir užpakalinės) ir trijų (priekinės, užpakalinės ir apatinės) dalių.

Viršutinės rankovės dalies kraštai ir linijos vadinamos taip: rankovės galvutės priekinis, apatinis, skeltuko užlaidos, alkūnės kraštai, priekio įlinkio, apačios palankos, skeltuko užlaido lenkimo, alkūnės įlinkio linijos.
Apatinės rankovės dalies kraštai ir linijos vadinamos taip: viršutinis priekinis, apačios, skeltuko užlaidos, alkūnės kraštai, apačios palankos linija.

Rankovės apačia gali būti su prisiūtais, atverčiamaisiais arba užpeltakiuotinais rankogaliais iš pagrindinio arba apdailos audinio, užsegamais arba be užsegimo. Rankoves galima užbaigti kilpiniais, velkėmis, skeltukais, įsiuvais, kuriems kerpant paliekamos užlaidos.
Kerpant normalaus gilumo ištisinės rankovės pažastį, numatomas pažastinis įduras, kuris sudaro apatinę pažasties dalį.

Pokraščiu apsiuvamas priekinis kraštas. Pokraštis pagal krašto liniją gali būti kirptinis arba ištisinis (išvien kirptas su priekiu). Pokraščio kraštai ir linijos vadinamos taip: priekaklio kraštas, sandūra, atlapo tarpukampis, išorinis ir vidinis kraštas.

Apykaklės skiriasi pločiu, galų forma, su stove ar be stovės, įvairia apdaila iš nėrinių, juostelių, ir kt. Jos gali būti ištisinės ir iš dviejų dalių (viršutinės ir apatinės dalies).
Apatinės apykaklės dalies kraštai ir linijos vadinamos taip: vidurinis, priekaklio, sandūros, apykaklės galo, atvarto kraštas. Taip vadinami ir viršutinės apykaklės dalies kraštai.

Apdailos detalių – įkišenio, apsiuvo, antkišenio kraštai vadinami: viršutiniu apatiniu ir šoniniu.
Kelnių kraštai ir konstrukcinės linijos vadinamos taip: užpakalinės pusės - viršutinis, vidurinis, žingsnio, apačios, šono kraštas, apačios palankos linija;

priekinės pusės – viršutinis, šono, apačios, žingsnio, vidurinis, antuko kraštas, apačios palankos linija. 

 



Grįžti į
Komentarus rašyti gali tik registruoti svetainės vartotojai. Registruotis





Registruotis
Pamiršau slaptažodį

Apklausa

Šiuo metu aktyvių balsuoklių nėra

Facebook

Draugai

Reklama