Siuvimas

SIUVIMAS

ĮVAIRŪS

STILIUS, MADA

ĮVAIZDIS

ĮVAIRENYBĖS

KOLEKCIJOS

FORUMAS

NUORODOS

 


Senovės Egipto madaSenovės Egipto kultūroje viskas pakluso kanonams (graik.norma, taisyklė). Egiptiečiai vengė priimti radikalias naujoves į savo vertybių sistemą.

Bendra išvaizda ir kiekviena egiptietiško kostiumo detalė buvo išsamiai apgalvota, čia nėra nieko atsitiktinio. Ir nors visas kostiumas sudarytas pagal kontrasto principus, jis nestokoja išraiškingumo ir harmoningumo.

Egiptietiškuose paminkluose žmogaus figūra visad tiksliai geometriškai stilizuota, o kartu su ja ir drabužiai. Šiose stilizacijose mados apraiškos buvo pakankamai išraiškingos, gal labiauiau nei tikrovėje.


Stilizavimo meno Egipto dailininkai ir skulptoriai mokėsi rūmų mokyklose ir šventovėse. Jis buvo nurodytas tam tikrais kanonais, nustatytais tradicijomis ir griežtomis normomis, kurių visada buvo laikomasi. Aiškus ir tikslus atvaizdavimas buvo privalomas ir drabužiams.


Daugelį šimtmečių egiptietiški drabužiai išliko nepakitę, ketvirtajame tūkstantmetyje jie išlieka tokie pat kaip ir antrame. Iš esmės kalbama tik apie dviejų tipų drabužius: moteriškus ir vyriškus. Tik jų dekoravimas pabrėžia skirtumą tarp atskirų visuomenės klasių. Bet ir čia galioja tikslios normos.


Vyrai Senovės ir Vidurio karalystės periode dėvėjo paprastą klubų raištį, likusi kūno dalis buvo nepridengta. Ir būtent iš šio paprasčiausio klubų raiščio, kuris atliko ir darbinės prijuostės paskirtį (tai buvo ir darbinis drabužis )pradėjo vystytis drabužiai “skirti” šio pasaulio galingiesiems - karaliams, dievams ir jų svitai. Jų klubų raištis surištas minkštai krentančiomis klostėmis, papuoštas spalvotais raiščiais, o priekinė dalis į apačią platėja sudarydama trikampį puoštą geometrinėmis figūromis.

Tapyboje ir skulptūroje gražų kontrastą sudaro baltas klubų raištis ir rudai raudona vyriško kūno spalva. Buvo griežtai nustatyta vyrų kūno spalva. Moterų ir vergų atvaizdavimo spalva - geltona.
Moterų drabužiai Senovės ir Vidurio karalystės periode taip pat buvo grynai funkcionalūs. Tai suknelė siūta pagal ”išmatavimus” iš plono audinio. Ji buvo panaši į stipriai prigludusį futliarą (vėliau šis drabužis buvo pradėtas vadintis kalasariu, manoma, kad jie buvo megzti).


Drabužis sudarytas iš sijono ir liemenės. Sijonas savo ilgiu (siekia iki pusės blauzdų) ir aukštu juosmeniu pabrėžia stilizuotą moterišką kūną: idealu laikoma aukšta, grakšti, plokščia brunetė plonu liemeniu ir plačiais pečiais. Sijonas standžiai prigludęs prie blauzdų, neleido žengti dideliais žingsniais, o tai reiškė, kad ir eisena buvo griežtai reglamentuota. Liemenę sudarė dvi plačios petnešos, užrištos tik ant pečių, palikdamos nepridengtą krūtinę; bet tai nėra demonstruojama, kaip tai buvo daroma vėliau kritų madoje) šis natūralizmas saikingas, ir nuo pat pradžių neprikausto dėmesio. Griežta figūros stilizacija ir tuo pačiu natūralistinė detalė - toks derinys mados istorijoje bus sutinkamas dar ne kartą; kuo daugiau stilizuoti drabužiai tuo išraiškingesnė natūralistinė detalė. Egiptietiškoji stilizacija ir natūralizmas ypatingi. Palyginus su vėlesnėmis analogijomis (pavyzdžiui ispaniško manierizmo periodo mada, vėlyvosios gotikos ir rokoko mada) atrodo, kad šiuo atveju kalbama apie kažkurį beprasidedančio etapo baigiamąjį laikotarpį. Ar nėra egiptietiškoji mada aukščiausia neišlikusios “neolito mados” stadija ?


Atkreipkite dėmesį į visas Egipto mados detales. Vyriška ir moteriška apranga pagrįsta ne tik spalvos, bet ir audinio kontrastu. Ant glotnaus moteriško drabužio audinio išsiskiria reljefiniai fajansinių karolių dryžiai (dažniausiai mėlynos ir žalios spalvų), kurie ir sudaro apykaklę, papildančią moteriškus ir vyriškus drabužius. Spalvingi papuošalai dažniausiai kontrastuoja su balta drabužių spalva, kolonų pavidalo figūros – su tankiais juodais plaukais arba perukais, geometriškai įrėminančiais veidą.


Egiptiečiai, kaip vyrai taip ir moterys, grimuodavosi pagal nustatytas tradicijas: kontūru apvesdavo migdolų formos akis, dažė skruostus, antakius ir lūpas. Neįprastai įmantrūs perukai iš didelio kiekio supintų kaselių siekdavo pečius.
Naujosios karalystės periode mes susipažįstame su nauja drabužių stilizacija, su dar didesne prabanga ir spalvų įvairove. Patrauklumas ir žavesys tampa privalomu egiptietiškuose mados kanonuose. Apie tų laikų meną kalbama kaip apie moteriškąjį meną. Kalasarį, kuris buvo privalomas tik moterims dabar dėvi ir vyrai.

Audiniai tapo perregimi, lengvai krentantys, o drabužiai laisvesni, su daugybe klosčių . Nauja drabužių detale tapo viršutinis apsiaustas; jis panašus į skraistę surinktą klostėmis ir užrištą ant krūtinės (susidarydavo trumpų rankovių įspūdis).


Šiuose naujuose drabužiuose mes vėl matome stilizuotą trikampį. Jis matomas sijono atvaizde, priekinėje dalyje įgavusį varpo formą, taip pat rankovių formoje. Dabar, kalbame ne apie griežtai geometrinę figūrą, o apie stilizuotą lotosą.
Egiptietiškas drabužis puošiamas papuošalais. Egiptiečiai žinojo kalybą ir graviravimą, jie mokėjo elgtis su brangakmeniais ir jų pakaitalais. Būtent Egipte atsirado visų papuošalų pavidalai iš brangakmenių (žiedai, sagės, auskarai, apyrankės, diademos). Prie pačių prašmatniausių priskiriamos pektoralės. Ant jų dažnai buvo vaizduojami vabalai “skarabėjai“ ir įvairios dievybės. Egipto juvelyrinį meną, kaip ir iš techninės pusės, taip ir iš meninės niekada ir niekas nebuvo pranokęs. Jis davė pradžią šiuolaikiniam juvelyriniam menui.


Egipto brangenybės, egiptietiška mada, kaip ir visas Egipto menas, beveik visais laikais buvo patrauklūs savo paslaptingumu ir senove, ir ne kartą patyrė atgimimą. XX a. dvidešimtais metais išoriniai įvykiai įtakojo egiptietiškos mados atgimimą (Tutanchamono kapavietės atidarymas 1920 m.).


Kosmetikos srityje egiptiečiai taip pat buvo pripažinti specialistai. Dar valdovė Šeš, Tuto motina, antrojo karaliaus, I-os Egipto dinastijos, išrado nuostabų plaukų atauginimo būdą. O tuoj po to atsirado ir kita kosmetika: įvairiausi dažai, skaistalai, tepalai, dirbtiniai plaukai, perukai. Visos šios patrauklios priemonės turėjo didžiulę moterų paklausą. Kai kas iš šių daiktų išliko ir iki mūsų dienų, dėka to, kad Egipte buvo papročiai laidoti velionį su jam priklausiusiais mėgstamais daiktais. Berlyno muziejuje saugoma vienos egiptiečių valdovės tualeto reikmenų dėžutė, kuri, manoma buvo viena pirmųjų, nes pragulėjo žemėje beveik 4000 metų. O iš senovės radinių, priskiriamų naujajai karalystei išlikusių Anglijos ir Berlyno muziejuose, moteriški perukai su didelėmis garbanomis iš avies vilnos, veidrodžiai, įvairiausi papuošalai, dėžutės ir kiti moteriški mažmožiai.


Tarp moterų egiptiečių buvo paplitęs paprotys dažyti antakius ir akių vokų kraštus. Sprendžiant iš kasinėjimų jos ilgą laiką naudojo šiam tikslui žalius dažus ir tik vėliau prasėjo naudoti juodus. Kad padidinti akių blizgesį ir suteikti antakiams gražų išlinkimą jos apibrėždavo akis ir antakius teptuku arba dramblio kaulo adata. Greičiausiai tuo užsiimdavo specialios patarnautojos, apie tai galime spręsti iš atvaizdų išlikusių ant paminklų. Be to, egiptietės naudojo skaistalus skruostams ir lūpoms, baltalus veidui ir mėlynus dažus, kad paryškintų gysleles. Rankų nagai buvo dažomi raudonai.


Šiandien bendra egiptietiškos mados linija žavi kūno ir apdaro vieningumu, idealiu grakščios plokščios figūros su ilgomis kojomis, galvos ir šukuosenos stilizacija, krentančiu į akis grimavimu.

 

 

 

 

Straipsnį parengė:

Vieta jūsų įmonės reklamai:
www.jūsų įmonė.lt

Grįžti į
Komentarus rašyti gali tik registruoti svetainės vartotojai. Registruotis





Registruotis
Pamiršau slaptažodį

Apklausa

Šiuo metu aktyvių balsuoklių nėra

Facebook

Draugai

Reklama