Siuvimas

SIUVIMAS

ĮVAIRŪS

STILIUS, MADA

ĮVAIZDIS

ĮVAIRENYBĖS

KOLEKCIJOS

FORUMAS

NUORODOS


Senovės Kinijos madaPagal drabužių kiekį vienam žmogui senovės kiną buvo galima palyginti su kopūstu. Tam įtakos turėjo ir Kinijos klimato ypatumai. Kinijos šiaurėje jis buvo pakankamai atšiaurus, o pietuose karštis kaitaliojosi su šalčiu . Todėl senovės kinas rengdavosi ”visiems gyvenimo atvejams”, keletu kelnių ir keletu marškinių .

Apatiniais drabužiais Senovės Kinijoje buvo kelnės “ ku “ ir marškiniai. Kelnes slėpdavo po ilgu drabužiu, nes jas buvo nepadoru demonstruoti. Beje, ”ku” ir buvo nepakankamai išvaizdžios: plačios, labai žemu žingsnio ilgiu, iš užpakalio kabančios maišu ir parištos virve. Siuvo jas iš paprastos medžiagos arba iš šilko, vėliau iš medvilnės . Ant “ku” dažniausiai buvo apsivelkama “taoku” - (užvalkalas kelnėms) - susidedantis iš dviejų dalių, kurių kiekviena buvo tvirtinama prie juosmens virvučių pagalba. Šaltu oru kinai vilkėdavo vatines dygsniuotas kelnes.


VIRŠUS IR APAČIA FILOSOFINIU POŽIŪRIU


Tipišku viršutinių drabužių komplektu buvo “išanas”. Priekyje ant “išano” buvo užrišama prabangiai siuvinėta raudona prijuostė - būtinas atributas aukojimo apeigose. Forma, spalva, ornamentai, viskas senoviniame kiniečių kostiume turėjo simbolinę reikšmę. Viršutinė jo dalis ” i ”, raudonai juoda, skirta vyrams (Tėvo – Dangaus) simbolis, apatinė ”šan”, geltona (Motinos – Žemės) simbolis ”i” buvo susisiaučiami vienaeiliu arba dvieiliu chalatu . Ir neduok dieve susisiausti savo” i ”į kairiąją pusę ! Tik į dešinę, kitaip jus skaitytų necivilizuotu barbaru. Rankovės buvo pakankamai plačios (vidutinis rankovių plotis, apie 2,4 m.), kas visiškai nereiškė, kad senovės kinai buvo baltarankiai. Darbo metu rankovės buvo parišamos specialia juosta, kuri buvo kryžiuojama ant krūtinės.


Apatinę kūno dalį apjuosdavo audinio gabalu - tai viršutinis apjuosiamasis drabužis ”šan”. ”Šanas” buvo tvirtinamas ant liemens juosmeniu – medžiaginiu ”niu” arba odiniu “gedai ”, o iš priekio prie jo tvirtindavo “šou” - spalvotas virves su nefritiniais papuošalais supintais į tinklą. Senovės laikais juosmuo buvo svarbiausias kostiumo atributas. Prie jo buvo kabinami tik griežtos paskirties daiktai: peilis, žiedas skirtas šaudymui iš lanko, skeltuvas, adata skirta atmintinių šou mazgų atnarpliojimui. Vėliau šie daiktai pavirto papuošalais, prie kurių prisidėjo nefritiniai pakabukai - “peijui”. Vėliau drabužio struktūra supaprastinama ir šiuos apdarus pakeičia vienspalvis chalatas. Imperatorius vilkėjo geltonos spalvos chalatą, kas simbolizavo jo valdžią žemėje. Simbolinę reikšmę taip pat turėjo ir dekoratyviniai raštai ant šiokiadienio drabužių. Vyriški chalatai dažnai buvo puošiami hieroglifais ”ilgaamžiškumas”. Dažnai šį hieroglifą apjuosdavo žiedu iš penkių šikšnosparnių: žodžiai “šikšnosparnis” ir “ laimė ” kinų kalboje skamba vienodai .


KAI LABAI ŠALTA…


Žiemą kinai dėvėjo iškart po kelis chalatus arba drabužius su pamušaliniu audiniu - “dziapao”, o kartais vilkėdavo pamušta vata drabužį - “mianpao”. Šiaurės Kinijoje nuo šalčio apsaugodavo kailiniai ”ciu”, siuvami iš ožkų, šunų arba beždžionių kailio. Labiausiai buvo vertinami kailiniai iš karakulio.


MOTERS APRANGA

 


Senovės Kinijos madaIlgą laiką Kinijoje moterys, kaip ir vyrai, dėvėjo ilgus marškinius ir plačias kelnes, paslėptas po ilgais drabužiais. Viršutinis kostiumas “ išanas “ buvo panašus į vyrišką. Tik Tanio epochoje moterys apsivilko palaidinėmis ir sijonais panašiais į  europietiškus. Ant šių sijonų klubų buvo trikampės iškirptės pro kurias matėsi palaidinių audinys. Moterų apdarai nuo vyriškų skyrėsi nepaprastu siuvinėtų raštų grožiu. Paprastai šie raštai sueidavo į dekoratyvinius ratus - “ tuanius ”. Visi atvaizdai ” tuaniuose ” buvo giliai simboliški. Slyvos žiedai ir narcizai simbolizavo žiemą, bijūnai – pavasarį, lotosas - vasarą ir saulę, chrizantemos – rudenį . Paplitęs buvo drugelio atvaizdas - šeimyninės laimės simbolis.

Sutuoktinių laimę simbolizavo dviejų mandarininių antelių pora. Be to “ tuaniai ”galėjo būti ir siužetiniai - juose buvo siuvinėjamos merginos ir vaikinai, seniai ir vaikai, gražūs paviljonai, scenos, vaizduojančios įžymius literatūrinius kūrinius.


ŠUKUOSENOS


Gilesnėje senovėje kinai nekirpo plaukų, o surinkdavo juos į kietą mazgą - “ czi ” ir pritvirtindavo juos smeigtukais ant pakaušio, ant kaktos, smilkinių ir pakaušio plaukai labai prigludę. Bet po mandžiūriečių užkariavimo visus kinus vyrus privertė skusti priekinę galvos dalį, o likusius plaukus ant pakaušio susipinti į įžymiąją kasą. Ši šukuosena tapo savotišku Kinijos liaudies pavergimo simboliu, todėl sukilimų dalyviai nusipjaudavo nepakenčiamą kaselę.

Moteriškajai šukuosenai užkariautojai buvo gailestingesni. Jos pagrindą vis dar sudarė mazgas. Šukuosenos buvo sudėtingos, bet lengvos ir išpuoselėtos. Jas sudėdavo iš tiesių plaukų su keliais skyrimais, simetriškomis plaukų kilpomis, voleliais. Kad kilpos iš plaukų gerai laikytųsi, jas sutepdavo lipniais skysčiais ir apvyniodavo ant aksominių volelių. Kuokštai, kuriuos sudarydavo keletas aukštų kilpų, šukuosenose buvo tvirtinami ant pakaušio. Kiekvienoje šukuosenoje jų buvo po du – tris. Nuo smilkinių plaukai buvo šukuojami į viršų, o kaktą įrėmindavo reti, trumpi kirpčiukai.

Buvo ir kiti šukuosenų variantai, be kirpčiukų, nuo smilkinių krintančiomis sruogomis pritvirtintomis poriniais papuošalais. Kilmingos damos dėvėjo perukus. Nuotakai prieš vestuves supindavo plaukus į kasą arba susukdavo virve ir kryžmai sutvirtindavo smeigtukais ant pakaušio. Sutuoktuvių metu jaunąjai ant kaktos iškirpdavo kirpčiukus, o smilkiniuose plaukus nukirpdavo kampu.


GALVOS APDANGALAI


Pagal senovės etiketo reikalavimus galva turėjo būti visada pridengta. Iš čia ir kilo galvos apdangalų įvairovė . Nepilnamečiai jaunuoliai mūvėjo ant galvos metalinius gaubtuvėlius. Aukštuomenės jaunuolių gaubtuvėliai galėjo būti ir iš aukso, puošti brangakmeniais. Sulaukus pilnametystės (dvidešimties metų) buvo atliekamas kepurės - “ guanji ” užmovimo ritualas. Kinijos imperatorius mūvėjo galvos apdangalą, kuris buvo vadinamas ” mian ”. Šį apdangalą galėjo mūvėti ir kiti kilmingi asmenys atliekantys šventas apeigas. ” Mianio ” konstrukcija buvo be galo sudėtinga ir visos jo detalės turėjo simbolinę reikšmę. Iškilmingais momentais buvo mūvima sudėtingu galvos apdangalu - “ fenguan ”.


Kinijoje nuo seno kūno priežiūros menas buvo ypač išaukštintas ir išpuoselėtas. Moterys plaukus tepdavo esencijomis ir aliejais, tepė laku ir vašku, apibarstydavo spalvota pudra. Šukuosenos buvo puošiamos gėlėmis, šakelėmis su lapeliais, smulkiais pumpurais. Nuotakoms į smilkinių sruogas įpindavo perlus, spalvotas šilkines virveles, girliandas iš smulkių gėlių. Senovės kinų kariai priešo įbauginimui veidą išdekoruodavo tušu. Raštas ant veido galėjo turėti simbolinę reikšmę. Pavyzdžiui, raštas ant dešiniosios veido pusės reikšdavo, kad šis žmogus yra nepaperkamas.

 

 

 

 

 

 

Straipsnį parengė :

Vieta jūsų įmonės reklamai:
www.jūsų įmonė.lt

Grįžti į
Komentarus rašyti gali tik registruoti svetainės vartotojai. Registruotis





Registruotis
Pamiršau slaptažodį

Apklausa

Šiuo metu aktyvių balsuoklių nėra

Facebook

Draugai

Reklama