Siuvimas

SIUVIMAS

ĮVAIRŪS

STILIUS, MADA

ĮVAIZDIS

ĮVAIRENYBĖS

KOLEKCIJOS

FORUMAS

NUORODOS

 


Romanų epocha

 

 

Romanų epocha buvo IX – XII a. periode, kai krito Romos imperija. Jaunos barbarų tautos po užsitęsusių karų tik kūrė daugmaž “apipavidalintas“ valstybes. Tai buvo taip pat ir asketiškos krikščioniškos bažnyčios viešpatavimo laikotarpis. Ir drabužiai atitinkamai neišsiskyrė ypatingu išraiškingumu ir buvo antikinių tradicijų, bizantiškų detalių ir “barbariškų naujovių“ mišinys. Tuo pat metu aprangoje jau ryškėjo ir kažkas visiškai naujo.

 

 

SIŪLĖS, APSIAUSTAI, KELNĖS


Drabužiai tuo laikotarpiu buvo daromi namudiniu būdu, feodalo dvare. Drabužius siuvo iš lininių, vilnonių ir pusvilnonių audinių. Turtingo feodalo kostiumai buvo siuvami iš ryškių spalvų šilko, kuris buvo perkamas pas Bizantijos pirklius. Paprasta liaudis dėvėjo drabužius pilkų ir rudų atspalvių. Europietiško viduramžių kostiumo pagrindą sudarė kirpimas; antikinių drabužių drapiruotės buvo pamirštos. Audinys susiuvamas siūlėmis kurios apdorojamos juostele ir tuo pačiu metu sutvirtinamos – tai buvo naujovė mados istorijoje.

Visa kita išlieka po senovei. Kaip ir Bizantijoje ant viršutinių drabužių velkamasi ir apsiaustą, kuris tampa universalia visų klasių apranga.

Viduramžių feodalinė santvarka privertė pasisavinti iš Bizantijos klasinių skirtumų sistemą drabužiuose, kuri išryškėjo Romanų periodo madoje siuvinėjimu, apvadais ir netgi audiniais. Romėnų mada priėmė taip pat ir kadaise “barbariškas“ kelnes. Galva apgobta gobtuvu, kuris krenta iki pat pečių, o ant jo dažnai apsisiaučiama dar viršutiniu apsiaustu.


VYRIŠKA MADA


Ankstyvaisiais viduramžiais vyrai dėvėjo dvi tunikas, kurios buvo velkamos viena ant kitos. Apatinė, “kamiza“, buvo ilgomis vientiso kirpimo rankovėmis, o viršutinis “kot“ iš žymiai brangesnio audinio, trumpomis rankovėmis arba iš viso be jų. Apatinė ir viršutinė tunikos vyriškose drabužiuose jau anksčiau sutrumpėjo iki kelių ir tuniką visada apjuosdavo. Iš pat pradžių tunikos buvo trumpos, bet nuo IX amžiaus vidurio feodalų aukštuomenėje jos pailgėjo. Karaliaus tunika siekė grindis. Trumpas tunikas vilkėjo valstiečiai ir jauni žmonės. Viršutiniu vyrišku drabužiu buvo taip pat apsiaustas, užsegamas ant dešinio peties, - pradžioje trumpas pusapvalis, o vėliau, nuo XI a. – ilgas. Karolio Didžiojo epochoje apsiaustas imtas vadinti “manto“.


MOTERIŠKI DRABUŽIAI


Moterų mada, kaip ir Bizantijoje, nurodo vilkėti ant kūno keletą apdarų, vieną ant kito. Dažniausiai tai buvo apatinė marškinių tipo siauromis rankovėmis suknelė, ant kurios buvo velkami panašaus kirpimo viršutiniai drabužiai, bet žymiai platesnėmis rankovėmis.

“Tos epochos moterų išvaizda buvo pakankamai išraiškinga ir ryški...Tačiau drabužiai pusiau barbariški, neelegantiški, neišbaigti... Iš ankstyvųjų pagoniškų, klasikinių, antikinių ir bizantiškų elementų, kurie iki to laiko nebuvo derinami tarpusavyje, dabar pradėta kurti nauja kultūra. Drabužiai visiškai nepriglunda prie kūno ir neturi klosčių“, - sako Jakobas fon Falke 1875 m.


AVALYNĖ


Avalynei trūksta spalvingumo ir modelių įvairovės – visi avi pusiau aukštus batus be užsegimų, kažką panašaus į pusbačius be raištelių. Karolinių (IX a.) frankai mūvėjo odines arba drobines kojines, kurios iš viršaus buvo surišamos dirželiais. Kojų pirštai likdavo nepridengti: uždarą avalynę avėti turėjo teisę tik karalius ir jo šeimos nariai. Miestelėnai avėjo minkštus batus labai trumpais aulais – “botus“. Juos siuvo iš audinio arba spalvotos odos. Jau tais laikais atsiranda avalynė su išilgintu snapo formos priekine dalimi; ši detalė plačiai paplis tik vėlyvaisiais viduramžiais.


GALVOS APDANGALAI IR ŠUKUOSENOS


Galvos apdangalai taip pat neišsiskiria savo išradingumu ir įvairove. Dėvi pusapvales kepures arba kažką panašaus į “frigiškąjį“ gaubtą. Vyriškos šukuosenos buvo primityvios. Plaukai kerpami apvaliai iki ausies spenelių, o priekyje buvo kirpčiukai. Daugelis vyrų vaikščiojo be ūsų ir barzdos. Juos pasilikdavo tik aukščiausia bažnytinė ir pasaulietinė aukštuomenė. Taip pat ir moterų šukuosenos neišsiskyrė išraiškingais bruožais – apsiaustas kuris visas dengdavo galvą trukdė sudėtingų šukuosenų kūrimą. Ilgi moteriški plaukai išlieka tiesūs ir laisvai krentantys.

 

 

 

 

 

 

Straipsnį parengė:

Vieta jūsų įmonės reklamai:
www.jūsų įmonė.lt

 

Grįžti į
Komentarus rašyti gali tik registruoti svetainės vartotojai. Registruotis





Registruotis
Pamiršau slaptažodį

Apklausa

Šiuo metu aktyvių balsuoklių nėra

Facebook

Draugai

Reklama