Siuvimas

SIUVIMAS

ĮVAIRŪS

STILIUS, MADA

ĮVAIZDIS

ĮVAIRENYBĖS

KOLEKCIJOS

FORUMAS

NUORODOS


Senovės Galų aprangaAntikinių tautų aukšta savimonė yra plačiai žinoma. Laikydami save vieninteliais tikros kultūros skleidėjais graikai ir romėnai be jokios graužaties visas kitas tautas vadino barbarais, o jų drabužius ir papročius - barbariškais. Kaip žinome, tai blogai baigėsi…


Viena iš barbariškų tautų su kuria jie pastoviai susidurdavo buvo keltai, gyvenantys Galijoje (dabartinės Prancūzijos teritorija). Mėgstantys šilumą romėnai nelabai mėgo Galiją, dėl jos šalto klimato, rūsčios gamtos ir karingos tautos. Tiesa, prieš užkariaujant Cezariui (58-51 m.pr.m.e.), Galija jau nebuvo primityvi valstybė. Daugelis romėnų ir graikų autorių aprašinėjo galų drabužius. Ir reikia pažymėti, kad nors ir vienbalsiai antikos autoriai keikė keltų barbariškumą, tai jiems netrukdė žavėtis keltų kostiumo prabanga. Senieji Romos priešai (būtent nuo jų žąsys gelbėjo “amžinąjį miestą” dar 390 m.pr.m.e.) galai gana greitai asimiliavosi su užkariautojais ir netgi vėliau jiems padėjo gintis nuo kitų barbarų užpuolimų. Tarpusavio įtaka negalėjo neatsispindėti ir drabužiuose.


Kaip ir visos keltų gentys, galai senovėje dėvėjo drabužius iš žvėrių kailių ir odos. Jie mokėjo išdirbti odas, kirpti jas ir susiūti. Vyrai dėvėjo trumpą priglundančią striukę trumpomis ilgomis rankovėmis, ant jos vilkėjo trumpą vilnonį keturkampį apsiaustą – “sagumą”, puoštą ornamentu, kuris buvo tvirtinamas ant dešiniojo peties agrafu. Kai Galija įstojo Romos sudėtin, sagumą pakeitė platus romėniškas apsiaustas – paliumas . Pats ”sagumas” išliko kaip kariškas drabužis ir buvo perimtas jau romėnų karių. Vėliau, po apsiaustu pradėta dėvėti tuniką su rankovėmis, panašią į ilgą palaidinę. Pagrindine gališko kostiumo ypatybe buvo ilgos siauros kelnės, vadinamos “brakka”. Romėnai, žinoma, kelnių nemūvėjo ir ilgą laiką laikė tai ”barbarišku” papročiu.


Turtingi ir žymūs galai rengėsi ypač prabangiai. Jų drabužiai buvo įvairiaspalviai puošti gražiais piešiniais, apsiuvami mažomis auksinėmis plokštelėmis. Karvedžių tunikos apjuosiamos juosmenimis, puoštais auksu ir sidabru. Diodoras rašė: ”Jų apsiaustai su margaspalve apdaila arba labai lengvi arba labai tankūs ir šilti - priklauso nuo metų laiko”. Kuo aukštesnė buvo galo padėtis, tuo prabangesnis buvo jo apsiaustas. Paprasta liaudis dėvėjo trumpus apsiaustus, primenančius sagumą.


Galų žyniai – druidai dėvėjo ilgus, plačius drabužius iš nedažytos drobės. Tai buvo ilgi arba trumpi apatiniai marškiniai ir viršutiniai drabužiai plačiomis rankovėmis. Viršutiniu drabužiai taip pat galėjo būti apsiaustas užsegamas sagtele arba kabliuku ant peties. Vyriausias žynys vilkėjo tokiu apsiaustu, po kuriuo buvo labai ilgi marškiniai. Ąžuolas - kultinis keltų medis, todėl ceremonijų metu druidas užsidėdavo ant galvos gaubtą arba vainiką iš ąžuolo lapų.


Apie senovės galų moterų apdarus žinių išliko labai mažai. Kai kuriose imperatoriaus Adriano laikų monetose Galijos provincija vaizduojama kaip moteris apsivilkusi ilgais apjuostais marškiniais. Vėliau, galų moterys pradėjo dėvėti tunikas ir stulas, apjuostas prabangiai puoštais juosmenimis. Jos taip pat turėjo plačius apsiaustus puoštus prabangia apdaila.
Galai avėjo žema medine avalyne stora pakulne, atviru priekiu. Romėnai perėmė šią gališkąją madą palikę istorijoje “gallicae“ pavadinimą, vėliau transformavusį į žodį “kaliošai”. Be to, jie dar avėjo ir žymiai lengvesne avalyne sandalais - padais, pririštais prie kojų.


Romėnai apibūdina galus kaip aukštus raudonplaukius žmones. Nors pagal būdą jie buvo gana tolimi nuo ”hipių”, bet plaukų ilgiu jiems nenusileido. Ilgi, palaidi plaukai galams buvo laisvės ir valdžios simboliu. Diodoro liudijimu, galai dar daugiau šviesino ir taip šviesius savo plaukus. ”Jie pastoviai drėkina galvas kalkiniu vandeniu nuo kaktos link pakaušio, nuo ko jų plaukai styro kaip arklio karčiai, darydami juos panašius į satyrus”. Platūs ir tankūs ūsai kaip rėtis, dengė burnas. Žymūs vyrai pilnai arba iš dalies skusdavo žandenas. Moterys plaukus pindavo į kasas, o žynės druidės buvo palaidais plaukais. Druidai vyrai plaukus kirpo trumpai, užtat nešiojo ilgas barzdas.


Puoštis galai mėgo. Jie puošėsi sagėmis, sagtelėmis, segėjo auskarais, mūvėjo žiedais, plačiomis auksinėmis apyrankėmis su brangakmenių pakabukais. Žiedą, galų papročiu, mūvėjo tik vieną, ant viduriniojo piršto. Būtent auksinius papuošalus šie barbarai (kaip ir daugelis kitų) darė ypatingai gražius, nė kiek nenusileisdami ”pažengusioms į priekį” tautoms. Tačiau net nuogas galas atrodė prabangiai. Išpieštas ir tatuiruotas kūnas - galams buvo normalus reiškinys. Tiesa, bėgant amžiams ši mada praėjo ir dabar priimta laikyti, kad “tatoo“ Papua-Naujosios Gvinėjos ar Afrikos genčių palikimas.

 

 

 

 

 

 

Straipsnį parengė:

Vieta jūsų įmonės reklamai:
www.jūsų įmonė.lt

Grįžti į
Komentarus rašyti gali tik registruoti svetainės vartotojai. Registruotis





Registruotis
Pamiršau slaptažodį

Apklausa

Šiuo metu aktyvių balsuoklių nėra

Facebook

Draugai

Reklama