Siuvimas

SIUVIMAS

ĮVAIRŪS

STILIUS, MADA

ĮVAIZDIS

ĮVAIRENYBĖS

KOLEKCIJOS

FORUMAS

NUORODOS


Mesopotamijos mada

 


Senovės MesopotamijaMesopotamija- tai vietovė pietvakarių Azijoje, Tigro ir Eufrato tarpupyje. Jai buvo lemta (nuo 3 tūkstantmečio vidurio pr.m.e.) tapti daugybės civilizacijų lopšiu. Mesopotamijos pietuose susidarė seniausios civilizacijos vystymosi centras – Babilonas, susidedantis iš Šumerų ir šiaurinio Babilono – Akados. Šiaurėje, kur lygumos pereina į kalnuotas vietoves, susikūrė senovės Asirija.

Tarp Asirijos ir Babilono vyko pastovūs karai, kaip tarpusavio, taip ir su kitomis tautomis, todėl karai darė įtaką mesopotamiečių aprangai. Pirmiausia audinys iš kurio buvo gaminamas drabužis turėjo apsaugoti kūną. Tam geriausiai tiko oda ir kailis.

Labai išvystytas buvo dažymo menas. Ypač didelę vertę turėjo purpuriniai ir violetiniai audiniai. Drabužiai iš tokių audinių buvo ypač brangūs ir juos dėvėti buvo leidžiama tik aukštas pareigas užimantiems pareigūnams. Asirų - babiloniečių aprangos kirpimas buvo ganėtinai sudėtingas.

Mesopotamijos klimatas buvo kiek vėsesnis nei Egipte, todėl vien klubų raiščiai neapsaugodavo nuo šalčio. Pagrindinis vyrų drabužis buvo kandi - marškiniai trumpomis rankovėmis. Šiuos marškinius dėvėjo visų sluoksnių vyrai, skyrėsi tik audinių kokybė. Bet ne tik tuo skyrėsi piemenų ir didikų kandi. Kuo didingesnis ir turtingesnis buvo žmogus, tuo ilgesnį dėvėjo apdarą. Drabužių skirstymas pagal ilgį turėjo ir kitą prasmę - jau senovėje atskirdavo darbo klasės atstovus, kuriems drabužiai buvo reikalingi pagal darbo pobūdį ir aukščiausius visuomenės sluoksnius, kuriems drabužis buvo prestižo ir estetikos reikalas.

Rūmų tarnautojai savo kandi dėvėjo be juosmenų ir puošdavo purpurinės spalvos kutais. Tik artimi karaliui turėjo apjuosimą, puoštą kutais, kurį apsijuosdavo kryžmai arba persimesdavo per petį, patys žymiausieji valdininkai turėjo apjuosimą net siekiantį kelius ir visą puoštą kutais, priklausomai nuo rango, apjuosimo kutai buvo ilgesni arba trumpesni. Karaliaus ginklanešiai ir paprasti tarnautojai dėvėjo žymiai siauresnes juostas. Asirų ir babiloniečių varguoliai išskyrus “kandi” kitų apdarų nė nežinojo. Tik karalius, žyniai ir didikai turėjo teisę dėvėti viršutinį drabužį. Mūvėjo babiloniečiai galvos apdangalus panašius į “turbanus“. Avėjo babiloniečiai sandalus kietos odos užkulniais, prie kurių tvirtindavo dirželius apjuosiančius koją. Karalius ir diduomenė avėjo sandalus uždara užkulne.

 

KARALIŠKA APRANGA

 

Senovės MesopotamijaŠventinė asirų – babiloniečių karaliaus apranga buvo nepaprastai puošni ir daugiasluoksnė. Ilgas “kandi” trumpomis rankovėmis iš plonos baltos vilnos audinio, kurio apačia puošta kutais ir siuvinėjimu. Ant liemens sutraukiama juosmeniu, kurio galai puošti kutais. Ant “kandi” buvo užsiaučiamas siauras purpurinės spalvos apsiaustas nesusiūtas šonuose – “konasas”, kurio kraštai taip pat buvo puošti kutais. Nugarinėje dalyje “konasas” buvo tiesus, o priekyje suapvalintas. Apsiausto audinys buvo siuvinėjamas geometriniais raštais ir puošiamas auksinėmis plokštelėmis. Ant apsiausto per petį buvo permetama juosta su kutais. Kartais ant konaso buvo velkamas apsiaustas, puoštas kutais ir priekyje lengvai klostuotas.
Karaliaus galvą puošė karūna - “kidaris”, kuris pagamintas iš plono “veltinio“, puošto auksinėmis kaltinėmis plokštelėmis. Kai kuriais atvejais Asirų karaliai mūvėjo ir neaukštą apvalią auksinę kepuraitę puoštą panašiais į ragus papuošalais. Karališkuoju privalumu buvo laikomas skėtis, gausiai puoštas ornamentais. Ant kiekvienos rankos karalius mūvėjo po dvi apyrankes - vieną ant riešo, o kitą aukščiau alkūnės.


MOTERIŠKA APRANGA


Moteriškas asiriečių kostiumas beveik nesiskyrė nuo vyriškojo. Jį sudarė tie patys elementai kaip ir vyriškąjį. Moteriškojo kostiumo pasikeitimus įtakojo pastarasis. Tai liudija, kad jau tuomet, senovės Rytuose moteris užimdavo pavaldinės padėtį. Moterų drabužiams buvo naudojamos plonesnės ir lengvesnės medžiagos. Pačius prabangiausius apdarus dėvėjo žiniuonės. Jos rengėsi permatomomis raudonomis suknelėmis. Jų drabužiai buvo prabangūs, susisiaučiami, kraštai apsiūti kutais. Siluetas prigludęs. Tokia apranga buvo rytietiško chalato prototipu. Asirų - babiloniečių moterys dėvėjo paprastas tiesias, ilgomis rankovėmis sukneles ir mažas kepuraites be kraštų. Moterys didikės dėvėjo ilgas, prigludusias sukneles. Ant galvos tvirtinosi juosta prilaikanti uždangalą, dengiantį nugarą ir pečius. Karalienės apsiaustas buvo puošiamas kutais, ant galvos vainikas, puoštas brangakmeniais. Ausyse segėjo auskarus.


ŠUKUOSENOS

 


Senovės MesopotamijaŠumerų tikėjimu – augmenija ant galvos ir veido buvo apsauga nuo piktųjų dvasių. Asiriečiai buvo gamtos apdovanoti tankiais ir ilgais plaukais, kuriais jie visada rūpinosi. Tie, kas nesirūpino savo išvaizda, keldavo visuotinę panieką. Kruopščiai prižiūrimi plaukai ir barzda buvo aukštos dorovės požymiu. Todėl asirai kruopščiai šukuodavosi, per vidurį sklastymu perskirdavo plaukus, o specialiai sugarbanotus išdėstydavo abiejuose veido pusėse ir pakaušyje eilėmis. Kartais plaukus supindavo į kasas. Didelį dėmesį diduomenė skirdavo veido augmenijai. Smulkiomis garbanomis sugarbanodavo ūsus ir pasmakrį, o apatinę barzdos dalį supindavo į kasytes. Visa barzda buvo suskirstyta į kelis lygius, barzdos galiukas pakerpamas. 

Kartais asirai dažydavo plaukus, o blizgesį ir norimą formą suteikdavo įvairių aliejų ir tepalų pagalba. Asirams buvo žinomi ir perukai, prie kurių buvo tvirtinami papuošalai. Moterų šukuosenos nuo vyriškųjų beveik nesiskyrė.


KOSMETIKA


Asirų diduomenė plačiai naudojo kosmetines priemones. Apie tai liudija iki mūsų dienų išlikusios nudažytos skulptūros. Dažnai aistros pasipuikuoti vedami asirai piktnaudžiaudavo kosmetika. Moterys padengdavo veidą storu skaistalų ir baltalų sluoksniu, kaip egiptietės juodindavo antakius ir blakstienas, kūną įtrindavo aromatiniais aliejais. Vyrai dėdavo grimą ant plaukų, prisirišdavo dirbtines barzdas.


PAPUOŠALAI


Senovės šumerų moterys į plaukus įpindavo auksines ir sidabrines juostas, dėvėjo galvos apdangalus puoštus lazurito ir serdoliko karoliais su auksiniais pakabukais, ausyse segėjo didžiulius aukso ir sidabro pusmėnulio formos auskarus, kaklo papuošalus iš serdoliko, agato, lazurito, auksinius ir lazurito amuletus, vaizduojančius gyvūnus, drabužius tvirtindavo auksinėmis ir sidabrinėmis segėmis. Diduomenės moterys ”rūmų damos” dėvėdavo raudonus drabužius su perlamutriniu juosmeniu, kurių rankovės buvo siuvinėtos serdoliko, lazurito ir aukso karoliukai.

Asirai – babiloniečiai mėgo puošnius apdarus ir papuošalus. Auksas ir sidabras buvo atgabenamas iš Šiaurinės Azijos, brangakmeniai ir perlai iš Indijos. Senovės Asirijoje juvelyrų meistriškumas buvo gerai išvystytas, todėl gyventojai papuošalų stygiaus nejautė. Diduomenė puošėsi pačių įvairiausių formų diademomis, žiedais ir auskarais, apyrankėmis ant riešo ir aukščiau alkūnės. Pradžioj apyrankės būdavo spiralės formos, užsibaigiančios kokio nors gyvūno galva, vėliau, įgavo plokščių plačių žiedų formą. Senovės asirai nedėvėjo papuošalų ant kaklo ir krūtinės. Bet kartais užsirišdavo ant kaklo virvelę su cilindru iš chalcedono, kuris buvo antspaudu. Kaklo papuošalai iš perlų, kuriuos užsidėdavo karalius, žyniai, nebuvo paprasti papuošalai, o buvo socialinės padėties simboliai.

 

 

 

 

 

Straipsnį parengė:

Vieta jūsų įmonės reklamai:
www.jūsų įmonė.lt

 

 

Grįžti į
Komentarus rašyti gali tik registruoti svetainės vartotojai. Registruotis





Registruotis
Pamiršau slaptažodį

Apklausa

Šiuo metu aktyvių balsuoklių nėra

Facebook

Draugai

Reklama