Siuvimas

SIUVIMAS

ĮVAIRŪS

STILIUS, MADA

ĮVAIZDIS

ĮVAIRENYBĖS

KOLEKCIJOS

FORUMAS

NUORODOS

 

Baroko stiliusLiudviko XIV valdymo laikotarpyje (nuo 1643 iki 1715) madą diktavo Prancūzijos Karališkasis dvaras Versalyje. Šis laikotarpis vadinamas “Versalio diktatu“. Prancūzijos mada panaikina nacionalinius skirtumus ir netgi išoriškai suartina atskirus luomus. Tuo metu mada labai stipriai pradeda priklausyti nuo karaliaus skonio ir palaipsniui ji visiškai pereina į Prancūzijos dvaro rankas. Pradedant nuo šio laikmečio galima kalbėti apie “Pasaulinę madą“.


Verčiant iš prancūzų kalbos “baroco“ reikštų ”keistas, įmantrus“. Šio laikmečio mada laisva, lengva ir labai vaizdinga. 1660 metų pradžioje moteriškame kostiume išlieka standus pailgintas stuomuo ir perskirtas priekyje sijonas. Visame kitame sukuriamas laisvumo ir atsipalaidavimo pojūtis. Viršutinė suknelė dažniausiai buvo kiek trumpesnė ir iš po jos matydavosi apatinis sijonas. Charakteringa šiam laikotarpiui plati dekoltė ant kurios lengvai krisdavo sugarbanoti plaukai. Korsažas ir rankovės gausiai buvo papuošiamos nėriniais ir kaspinėliais. Būtent toks papuošimas moteriškai suknelei suteikdavo tam tikrą meniškai netvarkingą charakterį.


XVII amžiaus pabaigoje kostiumas praranda tam tikrus laisvumo ir fantazijos požymius. Jis lyg sustingsta vietoje, paklusdamas madai, kurią diktuoja dvaro etiketas. Ši mada nešė savyje iš vienos pusės prabangą, o iš kitos - griežtumą. 1680 - 1710 metų madą galima būtų pavadinti “pompastiška“. Ji atitinka bendrus epochos siekius atrodyti formaliai deramai, puošniai ir didingai. Šilkai ir nėriniai išstumia aksomą ir metalą. Kostiumas tampa labai sudėtingu, dekoratyviniu. Jis perpildytas nėriniais, virvelėmis, siuvinėjimais, kaspinėliais ir įvairiausiais kitokiais papuošimais.


Įspūdingai ir prabangiai atrodo kaip paradinės, taip ir daugelis kasdienių suknelių. Pagrindinės formas jos įgavo iki 1680 metų. Korseto dėka juosmens formos tampa siauresnės, jis gaminamas iš banginio ūso ir stipriai suveržiamas raišteliais. Virš, palyginus siauro varpo formos sijono, kuris būdavo išpuoštas nuo apatinės jo dalies iki vidurio sudėtingu siuvinėjimu buvo vadinamas “robe“, buvo dėvima “manto“ - kitos spalvos viršutinė suknelė su šleifu. Suknelės dažniausiai buvo siuvamos iš sunkių ir brangių tamsios ir sodrios spalvos audinių. Prie sijono buvo tvirtinamas ilgas korsažas su pakankamai standžiu stuomeniu, prie kurio buvo pakopomis prisiuvami kaspinai. Iškirptė padidėja ir apsiuvama mezginiais ir raukiniais. Namuose ir pasivaikščiojime dama galėjo pasirišti mažą prijuostėlę puoštą brangia apdaila. 


Pro viršutinės aprangos iškirptes galima buvo pastebėti prabangų apatinį trikotažą. Visą to meto moterišką kostiumą vainikavo sudėtingas kūrinys ant galvos, kuris buvo vadinamas “fontanž“. Fontanžas - tai aukštos šukuosenos ir standaus kyko derinys puošto keliomis nėrinių eilėmis ar drobiniais suklostuotais raukiniais. Jis kilo virš kaktos įstrižai į priekį ir vielinio karkaso dėka galėjo pasiekti įspūdingą aukštį.


Apie baroko madą Moljeras rašė: “Nuo batų iki skrybėlės - kaspinai, raišteliai, kaspinai, raišteliai...


Tuo periodu atsiranda ir naujas mados dvelksmas - “muselių“ klijavimas. Tais mažais juodais lipdukais puošdavo veidą. Be viso to pagrindiniais kiekvienos damos atributais privalėjo būti pirštinės, vėduoklė, juvelyriniai dirbiniai, skėtis ir mova, kurią nešiojo ant virvelės. Pagrindinė naujovė buvo avalynė. Atsiradus aukštakulnei avalynei imta ją gaminti kiekvienai kojai atskirai, o ne vienai, kaip buvo priimta iki tol. Iki baroko ir paklusimo prancūziškiems kanonams, mada buvo marga, fantastiška ir visiškai nevienalytė.

 Šaltinis: sarafan.ru

 

 

 

 

Straipsnį parengė:

Vieta jūsų įmonės reklamai:
www.jūsų įmonė.lt

Grįžti į
Komentarus rašyti gali tik registruoti svetainės vartotojai. Registruotis





Registruotis
Pamiršau slaptažodį

Apklausa

Ar jau sukomplektuotas jūsų rudens garderobas?

Taip viskuom jau pasirūpinau vasaros pabaigoje
Laukiu išpardavimų
Kai atšals, tuomet pasirūpinsiu


Facebook

Draugai

Reklama