Siuvimas

SIUVIMAS

ĮVAIRŪS

STILIUS, MADA

ĮVAIZDIS

ĮVAIRENYBĖS

KOLEKCIJOS

FORUMAS

NUORODOS

 

 

XIX amžiaus vidurys. Krinolinai. XIX AMŽIAUS VIDURYSXIX amžiaus viduryje prie imperatoriaus Napoleono III ir jo žmonos Eugenijos prabangaus dvaro, užgimė naujas stilius, kuris perėmė daugelį rokoko stiliaus (1750 - 1770) tradicijų.
Būtent todėl jį dažnai vadina “antruoju rokoko“. Pagrindiniu drabužio raidos įvykiu tapo siuvimo mašinos išradimas. Pirmuosius šio mechanizmo pavyzdžius pagamino anglai dar XVIII amžiuje, tačiau patobulintos siuvimo mašinos konstrukcijos patentas buvo suteiktas amerikiečiui Izaokui Meritui Zingeriui 1851 metais. Taip prasidėjo masinės drabužių gamybos epocha.


Modelių namų atsiradimas tapo sekančiu žingsniu mados raidoje. 1857 metais anglas Čarlzas Vortas įkūrė Paryžiuje pirmuosius istorijoje mados namus. Vortas yra laikomas haute couture mados pradininku. Jis sukūrė kostiumų kolekciją ir po to pademonstravo juos savo klientėms. Kadangi viena iš pirmųjų Vorto užsakovių tapo imperatorienė Eugenija, šiai naujovei pasisekimas buvo garantuotas.


Tų laikų moters įvaizdis mums yra gerai žinomas pagal Viviene Lee įžymų filmą “Vėjo nublokšti“. Suknelės siluetas - natūrali liemens apimtis, pažeminta pečių linija, ir didžiulės apimties sijonas. 1850 - ųjų pradžioje moterys, norėdamos suteikti figūrai apimtį, pasivilkdavo keletą apatinių sijonų (jų kiekis kartais siekdavo netgi šešis), vienas iš kurių - siekiantis kelius - buvo sutvirtintas arklio ašutais. Galime tik įsivaizduoti su kokiu džiaugsmu jos nusimetė visą tą svorį, kai maždaug 1850 metais atsirado krinolinas - konstrukcija, sudaryta iš plataus sijono su lankais, sujungtais vienas su kitu juostomis. Krinolinas pasižymėjo ypatingu lengvumu, palyginti su jo pradininkais.


Dabar rytinis moters tualetas užimdavo begales laiko ir buvo paskirstomas keliais etapais. Pradžioje apsivilkdavo baltinius, kojines ir atvirus priekyje pantalonus. Po to damą suverždavo korsetu iš banginio ūsų. Ir tik po to ateidavo krinolino eilė. Ant jo apsivilkdavo du apatinius sijonus. Pirmąjį - medvilninį (paprastesnį), o antras galėjo būti puoštas siuvinėjimu arba mezginiais. Viršum apsivilkdavo gražių spalvų šilkine suknele. Suknelė buvo puošiama mezginiais, kaspinais, juostelėmis ir t.t...


Buvo labai populiarūs šie viršutiniai drabužiai: figaro, apsiaustai, rotondos. Bet pačia madingiausia detale buvo laikomas apsiaustas, ypač iš kiniško krepo, siuvinėto šilku. Galvos apdangalai - kykai ir kepuraitės. Jas gamino iš brangių nėrinių, su juostomis. Tikrą furorą sukėlė kepuraitės atvežtos iš Italijos, pagamintos iš “florentietiškų šiaudelių“, jas puošė stručio plunksnomis, tulpėmis, rožėmis, ir pakalnutėmis.
Madingais aksesuarais buvo auksinės grandinėlės, o taip pat sagės, žiedai, apyrankės, auksiniai smeigtukai ir t.t...

 

Šaltinis: sarafan.ru
 

 

 

 

 

 

Straipsnį parengė:

Vieta jūsų įmonės reklamai:
www.jūsų įmonė.lt

 

Grįžti į
Komentarus rašyti gali tik registruoti svetainės vartotojai. Registruotis





Registruotis
Pamiršau slaptažodį

Apklausa

Šiuo metu aktyvių balsuoklių nėra

Facebook

Draugai

Reklama