Siuvimas

SIUVIMAS

ĮVAIRŪS

STILIUS, MADA

ĮVAIZDIS

ĮVAIRENYBĖS

KOLEKCIJOS

FORUMAS

NUORODOS

Straipsniai

Bizantijos mada – Romos imperijos palikuonė, išsaugojo antikinius viršutinius drabužius: togą, paliumą, penulą ir t.t., pakeitusi tik jų pavadinimus, taip pat ir apatinius - tuniką. Paskutinioji pervadinta į dalmatiką (dalmatica) ir albą (alba), iš penulos atsirado kasula alda (casula alda). Šis aprangos tipas tapo pagrindine religinės aprangos dalimi. Kiek kitokius pokyčius patyrė drabužiai imperatoriškąjame dvare. Toga jau... plačiau »
  Senovės Egipto kultūroje viskas pakluso kanonams (graik.norma, taisyklė). Egiptiečiai vengė priimti radikalias naujoves į savo vertybių sistemą. Bendra išvaizda ir kiekviena egiptietiško kostiumo detalė buvo išsamiai apgalvota, čia nėra nieko atsitiktinio. Ir nors visas kostiumas sudarytas pagal kontrasto principus, jis nestokoja išraiškingumo ir harmoningumo. Egiptietiškuose paminkluose žmogaus figūra visad... plačiau » Komentarų: 0
HARMONIJOS IDEALAI   Antikinėje kultūroje pirmą kartą buvo žiūrima į kūną, kaip į veidrodį, atspindintį pasaulio vienybę ir tobulumą. Romėnų architektas Markas Vetruvijus Polionas, 25 m.iki.m.a.pr. žmogaus kūno pavyzdžiu siekė parodyti bet kurio žmogaus sukurto kūrinio tobulumo ypatumus. Tai: dėsningumas, organizuotumas, proporcingumas, simetriškumas, tikslingumas. Šie penki ypatumai išskirdavo ir senovės Graikų drabužį.... plačiau » Komentarų: 0
  ANTIKINĖ, ROKOKO Tunika buvo kaip naminiai marškiniai arba apatinis trikotažas, kartais net vadinama “tunica intima”. Ji turėjo ir simbolinę reikšmę, šis drabužis buvo savininko dvasios ir asmenybės atspindys, jungiamoji grandis tarp dvasios ir kūno. Oranžinės spalvos tunika simbolizavo kančią. Tokios spalvos buvo ir Heraklio tunika, kuri pagal sakmę buvo nudažyta užnuodytu kentauro Nessa krauju. Tunika, kurią... plačiau » Komentarų: 0
APRANGA PAGAL KASTAS   Senovės Indijoje svajonės apie lygybę ir brolybę nebuvo skatinamos. O ir apie kokią lygybę galima kalbėti, jei skirtingi žmonių sluoksniai kilo iš skirtingų dievo Brachmos kūno dalių. Iš galvos – žyniai braminai, iš rankų – kariai kšatrijai, iš kūno – vaišijai, (amatininkai, žemdirbiai, pirkliai), o iš dulkėtų kojų – šudros, t.y. tarnai. Šis skirstymas... plačiau » Komentarų: 0
Pagal drabužių kiekį vienam žmogui senovės kiną buvo galima palyginti su kopūstu. Tam įtakos turėjo ir Kinijos klimato ypatumai. Kinijos šiaurėje jis buvo pakankamai atšiaurus, o pietuose karštis kaitaliojosi su šalčiu . Todėl senovės kinas rengdavosi ”visiems gyvenimo atvejams”, keletu kelnių ir keletu marškinių . Apatiniais drabužiais Senovės Kinijoje buvo kelnės “ ku “ ir marškiniai. Kelnes slėpdavo... plačiau » Komentarų: 0
Egiptiečių piramidėse ir antkapiuose pavaizduoti užsienio pasiuntiniai, dovanojantys Egipto valdovams brangias dovanas. Naujosios karalystės periode tarp kitų šalių pasiuntinių pasirodė ir Kretos salos pasiuntiniai. Kretos kultūra nuostabi pirmiausia savo džiugumu, gyvenimo džiaugsmingumu, niūrių minčių nebuvimu. Mene karaliauja spalvų šėlsmas, žmogaus ir gamtos grožio kultas. Kritos- Mikėnų drabužiai iš esmės skyrėsi nuo egiptiečių drabužių.... plačiau » Komentarų: 0
Visos savo istorijos eigoje persijos gentys buvo tarpusavyje glaudžiai susiję su Mesopotamija: tai jos kariavo, tai prekiavo. Taip klostėsi įvykiai iki 550 m prieš m.e. kol susikūrė galinga Persijos valstybė. Didžiulę persų vergvaldžių valstybę sudarė jos užkariautos Mažosios Azijos, Elamas, Babilonas, Finikija, Sirija, Egiptas. Šių šalių kultūra darė didelę įtaką Senovės Persijos kultūrai. Iš užkariautų valstybių persai pasisavino visą, kas... plačiau » Komentarų: 0
Antikinių tautų aukšta savimonė yra plačiai žinoma. Laikydami save vieninteliais tikros kultūros skleidėjais graikai ir romėnai be jokios graužaties visas kitas tautas vadino barbarais, o jų drabužius ir papročius - barbariškais. Kaip žinome, tai blogai baigėsi… Viena iš barbariškų tautų su kuria jie pastoviai susidurdavo buvo keltai, gyvenantys Galijoje (dabartinės Prancūzijos teritorija). Mėgstantys šilumą romėnai nelabai... plačiau » Komentarų: 0
      Romanų epocha buvo IX – XII a. periode, kai krito Romos imperija. Jaunos barbarų tautos po užsitęsusių karų tik kūrė daugmaž “apipavidalintas“ valstybes. Tai buvo taip pat ir asketiškos krikščioniškos bažnyčios viešpatavimo laikotarpis. Ir drabužiai atitinkamai neišsiskyrė ypatingu išraiškingumu ir buvo antikinių tradicijų, bizantiškų detalių ir... plačiau » Komentarų: 0
Mesopotamijos mada   Mesopotamija- tai vietovė pietvakarių Azijoje, Tigro ir Eufrato tarpupyje. Jai buvo lemta (nuo 3 tūkstantmečio vidurio pr.m.e.) tapti daugybės civilizacijų lopšiu. Mesopotamijos pietuose susidarė seniausios civilizacijos vystymosi centras – Babilonas, susidedantis iš Šumerų ir šiaurinio Babilono – Akados. Šiaurėje, kur lygumos pereina į kalnuotas vietoves, susikūrė senovės Asirija. Tarp... plačiau » Komentarų: 0
  Gotika. Prancūzija ir Burgundija (1370-1480m.). XIV amžiuje valdančiųjų sluoksnių persigrupavimo sekoje susidaro nauja mados kryptis. Riteriškumas, lig tol įtakojęs kultūrą, pasitraukia į antrą planą. Labai prieštaringas laikmetis, pakeitęs drabužius ir madą iš pat pagrindų. Vakarų Europoje XIV amžiaus viduryje prasideda tikras “žirklių viešpatavimas“. Pirmąkart mada stilizuoja kūną aprangos pagalba - keičiant siluetą... plačiau » Komentarų: 0
  Liudviko XIV valdymo laikotarpyje (nuo 1643 iki 1715) madą diktavo Prancūzijos Karališkasis dvaras Versalyje. Šis laikotarpis vadinamas “Versalio diktatu“. Prancūzijos mada panaikina nacionalinius skirtumus ir netgi išoriškai suartina atskirus luomus. Tuo metu mada labai stipriai pradeda priklausyti nuo karaliaus skonio ir palaipsniui ji visiškai pereina į Prancūzijos dvaro rankas. Pradedant nuo šio laikmečio galima... plačiau » Komentarų: 0
  Rokoko priskiriamas 1730 - 1770 metų laikotarpiui, kai valdė Liudvikas XV. Tai paskutinis aristokratiškos kultūros vystymosi etapas, pirminio baroko manieringas ir jausmingas saulėlydis. Verčiant iš prancūzų kalbos “rokoko“ reikštų “kriauklės formos papuošalas“. Netgi pačiam rokoko kostiumui būdingas kriauklės formos motyvas. Šiame laikotarpyje pilnai keičiasi ir spalvinė gama, atsiranda pastelinių... plačiau » Komentarų: 0
    XIX a. Pirmas ketvirtis (1795-1820). Šio laikotarpio mada įkūnija sąmoningą supaprastintų ir natūralių formų siekimą. Po Prancūzijos revoliucijos pergalės netgi aprangoje stengiamasi išreikšti savo įsitikinimus. Todėl mada tampa antikinio stiliaus pamėgdžiojimu. Nuo Direktorijos epochos ir baigiant Ampyru visų tų metų eigoje mada faktiškai nesikeičia. Pagrindines tendencijas išreiškė suknelės aukštu... plačiau » Komentarų: 0
    XIX amžiaus vidurys. Krinolinai. XIX amžiaus viduryje prie imperatoriaus Napoleono III ir jo žmonos Eugenijos prabangaus dvaro, užgimė naujas stilius, kuris perėmė daugelį rokoko stiliaus (1750 - 1770) tradicijų. Būtent todėl jį dažnai vadina “antruoju rokoko“. Pagrindiniu drabužio raidos įvykiu tapo siuvimo mašinos išradimas. Pirmuosius šio mechanizmo pavyzdžius pagamino anglai dar XVIII amžiuje, tačiau patobulintos siuvimo... plačiau » Komentarų: 0
  XIX amžiaus pabaiga. Turniūrai. Paskutiniųjų XIX amžiaus metų mada, kai užgimė ir pradėjo savo viešpatavimą moderno stilius, daugeliu atvejų buvo panaši į XX a. Pirmojo dešimtmečio madą: išlenktas siluetas, moters - nimfos įvaizdis. Nuo 1870 metų greitai praturtėjusių nuvorišų laikais pradėjo keistis pats gyvenimo stilius, taip pat ir mada. Turtuoliai siekė prabangos viskame, pradedant drabužiais ir baigiant gyvenamųjų... plačiau » Komentarų: 0
    Amžiaus pradžia - tai moderno stiliaus viešpatavimas. Pradžioje architektūroje, literatūroje, grafikoje ir, žinoma, madoje. Kai kurie menotyrininkai kritikuoja moderną už per didelius įmantrumus, manierą ir už pavaizduoto gražaus atvaizdo prasmės nebuvimą. “Linijos dėl linijų“ - beveik kaip keiksmo epitetą daugelis žinovų priskiria modernui. Linijos moderne įmantriai išlenktos ir nuostabiai užsuktos. Mėgstamiausias... plačiau » Komentarų: 0
  Aleksandras Vasiljevas – plačiai žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas, dvidešimt septynių knygų, parodų projektų, kelių dokumentinių filmų apie mados kryptis ir pokyčius autorius, lektorius, rengiantis seminarus ir skaitantis paskaitas daugelyje pasaulio aukštųjų mokyklų. Laibai išsamiai pasakoja apie ART DECO stiliaus atsiradima. Pirmojo pasaulinio karo baigtis smarkiai pakeitė Europos politinį žemėlapį... plačiau » Komentarų: 0





Registruotis
Pamiršau slaptažodį

Apklausa

Šiuo metu aktyvių balsuoklių nėra

Facebook

Draugai

Reklama